Pagrindiniai ekskavatoriaus kaušo parametrai yra kaušo talpa, angos plotis, gylis, bendrieji matmenys, darbinis svoris, medžiagos storis, kaušo dantų skaičius, jungties matmenys ir vardinė apkrova. Šie parametrai tiesiogiai įtakoja kaušo kasimo efektyvumą, keliamąją galią ir konstrukcijos stiprumą. Kaušo talpa – pagrindinis krovumo rodiklis, paprastai matuojamas kubiniais metrais (m³) – priklauso nuo ekskavatoriaus tonažo, konkretaus įrangos modelio ir projekto reikalavimų. Angos plotis nustato darbinį plotį, kai kaušas prasiskverbia į dirvą, o gylis ir vidinė geometrija turi įtakos medžiagos sulaikymui ir išmetimui. Bendri matmenys (ilgis, plotis ir aukštis) turi atitikti turimą darbo vietą ir ekskavatoriaus darbinį priedą. Eksploatacinis svoris, išreikštas kilogramais (kg), turi įtakos ekskavatoriaus priekinės įrangos apkrovos pasiskirstymui ir veikimo stabilumui. Medžiagos storis, dengiantis apatinę plokštę, šonines plokštes ir nusidėvėjimui atsparius įdėklus, turi būti kruopščiai suprojektuotas, kad būtų subalansuotas konstrukcijos vientisumas, atsparumas dilimui ir bendra mašinos apkrova. Kaušo dantų skaičius ir išdėstymas įtakoja atsparumą kasimui ir pjovimo našumą, o jungties matmenys, pvz., atstumas tarp tvirtinimo ąselių, kaiščio skersmuo ir tvirtinimo taškai, yra labai svarbūs norint užtikrinti saugų kaušo ir ekskavatoriaus ryšį. Todėl projektuojant ir parenkant kaušą reikia visapusiškai įvertinti šių įvairių parametrų sąveiką, o ne pasikliauti vien kaušo talpa ar išoriniais matmenimis.
Šių pagrindinių parametrų pasirinkimas turėtų būti pagrįstas ekskavatoriaus tonažu, iškasamos medžiagos pobūdžiu ir konkrečia darbo aplinka. Atliekant užduotis, susijusias su bendraisiais žemės darbais, smėlingu dirvožemiu ar biriomis medžiagomis, pirmenybė turėtų būti teikiama kaušo talpai ir krovimo efektyvumui, kartu užtikrinant, kad kaušas būtų pakankamai tvirtas. Atvirkščiai, esant sudėtingesnėms sąlygoms, pvz., su skaldytu akmeniu, kietu dirvožemiu ar atmosferos poveikiu, dėmesys turėtų būti nukreiptas į apatinės plokštės storį, šoninių plokščių stiprumą, kaušo dantų medžiagos sudėtį ir dilimui atsparių savybių, kad būtų išvengta ankstyvo eksploatavimo trukmės sutrumpėjimo dėl vietinio susidėvėjimo. Kasant tranšėją ir tiesiant dujotiekį, kaušo angos plotis turi atitikti projektinį tranšėjos plotį, kad būtų padidintas kasimo tikslumas ir sumažintas žemės darbų perteklius. Kasybos arba sunkiųjų statybų aplinkoje būtina atsižvelgti į kaušo darbinį svorį, konstrukcijos stiprumą ir ekskavatoriaus vardinę apkrovą; naudojant per didelį arba per sunkų kaušą gali būti pernelyg apkrauta strėlė, lazda ir hidraulinė sistema. Be to, kadangi kaušo vardinė talpa gali skirtis nuo tikrosios naudingosios apkrovos, kurią įtakoja tokie veiksniai kaip medžiagos tankis, drėgmės kiekis ir tai, kaip medžiaga sukrauta, apkrova turėtų būti valdoma atsižvelgiant į konkrečias tvarkomos medžiagos savybes. Įrangoje, kuriai reikia keisti kaušą, taip pat labai svarbu patikrinti specifikacijas, tokias kaip kaiščio skersmuo, atstumas tarp tvirtinimo antgalių, atstumas tarp jungčių centrų ir bet kokios greito sujungimo sistemos reikalavimai, siekiant užtikrinti tikslų montavimą ir saugų sujungimą. Kruopščiai nustačius kaušo talpą, konstrukcinius matmenis, medžiagos storį ir sujungimo parametrus bei parenkant tinkamą kaušą konkrečioms eksploatavimo sąlygoms, galima pagerinti eksploatavimo efektyvumą ir patikimumą, tuo pačiu sumažinant įrangos susidėvėjimą ir priežiūros išlaidas.







