Kaušas yra pagrindinis ekskavatoriaus darbinis komponentas; jo konstrukcijos konstrukcija tiesiogiai įtakoja kasimo efektyvumą, apkrovą ir tarnavimo laiką. Standartinį kaušą sudaro keli pagrindiniai elementai, įskaitant kaušo korpusą, dugno plokštę, šonines plokštes, kaušo dantis, danties adapterius, pjovimo briaunas, armavimo briaunas ir jungiamąsias ausis. Kaušo korpusas yra pagrindinė konstrukcija, skirta laikyti ir pernešti kasimo metu surinktą gruntą, smėlį, žvyrą ar kitas medžiagas; jis paprastai gaminamas iš didelio stiprumo, didelio kietumo plieno plokščių. Apatinė plokštė, esanti ties kaušo pagrindu, yra veikiama tiesioginės trinties nuo medžiagų ir smūginių apkrovų kasimo metu, todėl būtinas puikus atsparumas dilimui ir atsparumas deformacijai. Šoninės plokštės pritvirtintos prie kaušo korpuso šonų, kad medžiaga neišsilietų ir kad padidėtų bendras kaušo konstrukcijos tvirtumas. Kaušo dantys ir juos atitinkantys adapteriai montuojami priekyje; dantys prasiskverbia į dirvą ir prasiskverbia per sluoksnius, sumažindami atsparumą iškasimui, o adapteriai pritvirtina dantis vietoje, todėl juos galima lengvai išimti ir pakeisti, kai jie nusidėvi. Pjovimo briaunos paprastai yra išilgai priekinio kaušo krašto ir tam tikrose konfigūracijose veikia kartu su kaušo dantimis, kad būtų galima atlikti pjovimo ir kasimo darbus. Sutvirtinimo briaunelės paprastai dedamos ant dugno, šoninių plokščių ar kitose didelio įtempimo vietose, kad būtų sustiprintas vietinis stiprumas ir taip sumažinama deformacija ar įtrūkimai ilgo veikimo metu. Jungiamieji antgaliai tarnauja kaip sąsaja tarp kaušo ir ekskavatoriaus jungties mechanizmo; jie pritvirtinami prie darbinės įrangos kaiščiais, todėl kaušas gali pasisukti arba atsitraukti, veikiant kaušo cilindrui.
Kalbant apie bendrą struktūrą, kiekviena kaušo sudedamoji dalis atlieka atskirą funkcinį vaidmenį, kartu atlaikant kasimo metu susidarančias apkrovas. Kai ekskavatorius veikia, kaušo dantys iš pradžių susiliečia su žeme ir prasiskverbia į medžiagą. Susidaręs pasipriešinimas kasimui per kaušo dantis, adapterius ir kaušo korpusą perduodamas į jungiamąsias antgalius, o vėliau per kaiščius, jungtis ir kaušelio kotą į pagrindinį ekskavatoriaus korpusą. Tuo tarpu ekskavatoriaus kaušo dugną ir šonines plokštes kasimo proceso metu veikia medžiagos svoris, trinties jėgos ir smūginės apkrovos. Vadinasi, konstrukcinė kaušo konstrukcija turi suderinti bendrą stiprumą, atsparumą dilimui ir svorio kontrolę. Jei apatinė plokštė per plona, po ilgo naudojimo ji gali nusidėvėti; ir atvirkščiai, jei sujungimo antgaliai arba sutvirtinimo komponentai yra prastai suprojektuoti, kaušas gali įtrūkti arba deformuotis veikiant didelei apkrovai. Todėl gamybos proceso metu, atsižvelgiant į konkrečias eksploatavimo sąlygas, reikia atidžiai nustatyti plieno plokščių storį, suvirinimo konfigūraciją, kaušo dantų išdėstymą ir armatūros konstrukcijas. Standartinių žemės darbų kaušų atveju didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas maksimaliam apkrovos pajėgumui ir kasimo efektyvumui; uoliniams arba sunkiems kaušams, ypač jautrioms smūgiams ir nusidėvėjimui vietose, pvz., dugne, šoninėse plokštėse ir kampuose, reikia papildomo sutvirtinimo. Kasdienėje veikloje taip pat būtina reguliariai tikrinti kaušo dantis, dantų adapterius, pjovimo briaunas, suvirintas jungtis ir jungiamuosius kaiščius, kad būtų greitai pakeistos pažeistos dalys ir pašalinti visi konstrukciniai įtrūkimai. Taikant patikimą konstrukcijų projektavimą, standartizuotus gamybos procesus ir reguliarią techninę priežiūrą, galima padidinti ekskavatoriaus kaušo laikomąją galią, eksploatacinį stabilumą ir tarnavimo laiką, efektyviai patenkinant kasimo užduočių poreikius įvairiose inžinerinėse aplinkose.






